Personalinės Tatos Frenkel parodos ,,Kaip tapti Didžiojo sprogimo likučiu“ atidarymas

Name: Personalinės Tatos Frenkel parodos ,,Kaip tapti Didžiojo sprogimo likučiu“ atidarymas
Start: 2026-02-06T18:00:00+02:00
Location: L. Sapiegos g. 13, LT-10312 Vilnius, Lithuania

Schedule

Fri, 06 Feb, 2026 at 06:00 pm

UTC+02:00

Location

L. Sapiegos g. 13, LT-10312 Vilnius, Lithuania | Vilnius, VL

(EN below)
Vasario 6 d. 18 val. kviečiame į Tatos Frenkel personalinės parodos „Kaip tapti Didžiojo sprogimo likučiu“ (kuratorius Edgaras Gerasimovičius) atidarymą.
Vasario 7 ir 14 d. 16 val. parodos erdvėje vyks performatyvios paskaitos „Kosminis arbatos aparatas“. Šios paskaitos – Tatos Frenkel personalinės parodos dalis. Daugiau informacijos – www.sapiegurumai.lt
---
Supratau, kad kaskart, kai bandydavau kalbėti, mąstyti ar tiesiog būti su savo mintimis, galvoje girdėdavau vien statinį triukšmą. Rašydavau, skaičiuodavau, stebėdavau, išeidavau pasivaikščioti, sėdėdavau namuose, pasakydavau ką nors paprasto, kasdieniško, o fone visada šnypšdavo jis – statinis triukšmas. Ne spengimas ausyse, ne migrena, ne spaudimas kaukolėje, ne kylantis lėktuvas ir ne važiavimas į kalną. Jis buvo aštrus ir grubus – lyg svyruojanti įtampa, nepageidaujamas radijo dažnis, interferencija, pastovus atmosferinis fonas. Keičiau lokacijas, bet jis niekur nedingo: šnypštė kaip šnypštęs. Šnypštimas prasidėjo suvokus, kad visi mano pasakojimai, schemos, kurias braižiau mėgindama suprasti, kas vyksta mano gyvenime, ir istorijos, kurias laikiau fikcija, pasirodė esančios tikros – skausmingai tikros. Tai sudaužė pačią šerdį, širdies branduolį: pro įtrūkius it burbulai ėmė veržtis smulkios dalelės. Ta pati širdis pradėjo pulsuoti tada, kai turėjo išnykt. Prisiminiau, kad, kai iš televizoriaus ar radijo imtuvo sklinda statinis triukšmas, gali būti, kad pagauni dalelytę realaus kosminio mikrobangų fono. Todėl pamaniau, jog triukšmas, kurį girdžiu, turbūt yra Didžiojo sprogimo likutis. Ne mažiau.
Kiekvienas loterijos aparato prizas yra neregimas. Kiekvienas – itin pozityvi dovana, kurią gauti patogu ir paprasta: atsitiktiniais judesiais pagauni putplasčio kamuoliuką su numeriu, perskaitai skaičiaus interpretaciją ir akimirksniu gauni tai, ką gauni.
Intuicija, šnipinėjimo mechanizmai, būrimas, radijas ir žodinė artikuliacija mano statiniame triukšme užima daug vietos. Tikiu, kad esu laisvesnė tada, kai manęs nesaisto artikuliacija ir kalbėjimas. Savo radijo darbuose – ar tai būtų radijo menas, radijo technologijų dėstymas, ar teremino konstravimas ir grojimas šiuo instrumentu – nesu laisva nuo spektro: esu giliai įsitraukusi į grandinę, į spinduliuotę, į obsesinę idėją defetišizuoti savo instrumentus. Iš esmės radijas išmokė mane suprasti orą, išlavino spontaniškumą, dėmesingumą asmeniniam elektriniam potencialui, detalėms ir ženklams, sustiprino intuityvų budrumą. Komunikacija man visada buvo fizinė kova, ir aš nuolat ieškau būdų ją palengvinti.

Daugiau apie parodą: www.sapiegurumai.lt
(EN)
On February 6th at 6 PM, Sapieha Palace will once again open its doors. We invite you to the opening of Tata Frenkel’s solo exhibition, taking place in the Northern Gallery on the first floor of Sapieha Palace. The exhibition is curated by Edgaras Gerasimovičius.
On February 7th and 14th at 4 PM, the exhibition space will transform into the stage of the “Cosmic Tea Machine” – a series of performative lectures forming an integral part of the exhibition.
---
I realized that whenever I tried to speak, to think or just to be with my thoughts, I’d only hear static noise in my mind. I would write, count, observe, go on a walk, stay at home, speak something simple and mundane, but it was always there – the static. Not tinnitus, not migraine, not the pressure in the scull, not accelerating plane, not driving up the hill, it was as sharp and rough as fluctuating voltages, an unwanted radio frequency, an interference, an atmospheric constant noise, I’d change my locations – and yet it was always there, hissing inwards. It started soon after the realization that all my stories, the charts I’ve been crafting to help myself understand better what was happening in my life, stories that I still hoped to be fiction – they turned out to be true, I mean painfully true. Shattering the very core, the nucleus of the heart, through its crevices tiny particles, like bubbles, started shooting away. The same heart started pulsating when it must have dissolved. I remember, there is this saying that when you hear static on TV or on a radio receiver you might be receiving a tiny fraction of the actual cosmic microwave background. Which made me think that the static I hear must be the remnant of the big bang. Not less.

Every prize in the lottery machine is unseen, each is an extremely positive gift, it is also very convenient and easy to receive it – by the randomness of movements you catch a styrofoam ball that has a number on it, you read the interpretation of your number and instantly get what you get, there are several extra jackpots out there.

Intuition,..spying mechanisms.., devination, radio and verbal articulation take lots of space in my static noise, aka in my mind. I believe that I’m more free when not bound by articulation or speaking. In my radio work, whether it’s radio art, teaching radio tech, building or playing theremin, I’m not free from the spectrum – deeply involved – in the circuit, in the radiation or my obsessive idea to defetishize my instruments. Radio, in a broad sense, gave me understanding of air, spontaneity, attention to personal electric potentials, to details and signs and a heightened intuitive awareness – communication has always been a physical struggle for me and I’ve been searching or creating ways to ease it.
More about the exhibition: www.sapiegurumai.lt/en