Sutartinės: archajinis minimalizmas

Name: Sutartinės: archajinis minimalizmas
Start: 2025-04-27T17:00:00+03:00
Location: L. Sapiegos g. 13, LT-10312 Vilnius, Lithuania

Schedule

Sun, 27 Apr, 2025 at 05:00 pm

UTC+03:00

Location

L. Sapiegos g. 13, LT-10312 Vilnius, Lithuania | Vilnius, VL

Daugelis šiandieninės modernios muzikos bruožų – tai seniausių archetipinių struktūrų kartotė. Sekundinėse sutartinėse ** a. prieškario kompozitoriai „modernistai“ įžvelgė sąsajų su šiuolaikine Europos muzika, pranašavo jas tapsiant lietuvių ateities muzikos pagrindu. Sutartinės savo disonansais „šimtmečiais pralenkė Europos muzikos modernistus“ (Kazimieras Viktoras Banaitis), jos tarsi „užbėgo už akių ** a. atonaliai meno krypčiai“ (Edwinas Geistas).
Šiandien garso ir vaizdo menai vis labiau persipina, tarsi perimdami vieni kitų esminius elementus, tačiau šį sąryšį galima manyti esant labai seną, sietiną su pirminiu meno sinkretizmu, su tam tikra visa apimančia pasaulėžiūra ir pasaulėgirda, su daugeliui senųjų kultūrų būdinga cikline laiko samprata. Galima manyti visa tai nulėmus tam tikrus bendrus kūrybos principus. Antai rastro (vaizdo, sudaryto iš smulkių vienodų elementų – taškų) principas, būdingas tradicinės tekstilės ornamentams, artimas optinio meno autorių kūriniams. Žiūrėdamas į meno kūrinį, beveik tapačiai kaip ir į tradicinius audinius, stebėtojas pamažu pasineria į begalinę trimatę kūrinio erdvę, tarsi ištirpsta joje. Tas pats pasakytina ir apie sutartines bei skudučių polifoninę muziką – nuolatinio trumpų struktūrų pasikartojimo, savotiško pavienių garsų (atitinkančių taškus ar dėmes vizualiajame mene) mirgėjimo, raibuliavimo dėka klausytojas yra įtraukiamas į begalinį laiką, panardinamas į beribę skambesio erdvę, kurioje iškyla tam tikros muzikinės suvokimo vizijos ir iliuzijos. Ilgiau klausantis skudučiuojamų kūrinių, atskirų skudučių partijų ritmo formulių nebesigirdi – jos tarsi „ištirpsta“, susilieja į vieną visumą, savotišką „skambančią erdvę“. Visa tai sukuria nenutrūkstamo judėjimo, mirgėjimo iliuziją, artimą optinio meno estetikai. Geometriniai lietuvių tekstilės raštai – tarsi netiesioginė šios muzikos „vizualizacija“.
Nors sutartinių giedotojų grupė „Trys keturiose“ yra dalyvavusi daugelyje tarpdalykinių projektų, vienijančių įvairių stilių muziką ir vizualiuosius menus (Waft, Ancestors, Sutartinės Party, E-Sutartinės, Rasų ratas, Mugamas ir sutartinės: Dialogai ir kt.), šiame koncerte bus giedama a cappella – be jokių „priedų“. Toks giedojimas – tai kartotė, „ano laiko“ re-aktualizacija. Kartotė leidžia suprasti kūrybinį veiksmą ir kaip to paties palaikymą, ir kaip naujo siekį. Grupės narėms, siekiančioms perprasti archajiškos sutartinių giedojimo tradicijos kalbą, ypač svarbus yra susitelkimas, pasinėrimas į patį giedojimą, bendro „alsavimo“, ypatingos – muzikinės ir dvasinės – darnos kūrimas. Kiekvieną kartą giedama vis kitaip, priklausomai nuo aplinkos, publikos ir daugelio kitų objektyvių ir subjektyvių dalykų. Tos pačios sutartinės po kurio laiko sugrįžta su visiškai kitokia patirtimi ir suvokimu.
Sutartinių giedojime – jų kūryboje čia ir dabar – pati viena giedotoja nieko nereiškia. Sutartinė gimsta tik bendro visų giedotojų sutarimo dėka. Sutartinių „kūrybos“ patirtis čia ir dabar yra esminė – sutarimas gali įvykti arba ne. Vadinasi, ir pati sutartinė gali giedojimo metu „gimti“ (būti „sukurta“) arba ne.
Koncertas vyks Sapiegų rūmų IV a. Renginių salėje.

Apie atlikėjas:
TRYS KETURIÕSE, profesionali sutartinių giedotojų grupė, vadovaujama etnomuzikologės Daivos Račiūnaitės-Vyčinienės. Atlikėjos: Daina Norvaišytė (balsas, skudučiai), Eglė Sereičikienė (balsas, skudučiai), Rima Visackienė (balsas, skudučiai, lumzdeliai), Audronė Žilinskienė (balsas, skudučiai).
Grupė susiformavo dar 1982–1983 m. tuometinio M.K. Čiurlionio vidurinės meno mokyklos folkloro ansamblio sudėtyje. 1985 m. jau buvo išleista šios grupelės įgiedota vinilinė plokštelė „Sutartinės“. Grupės pavadinimu pasirinktas refrenas „trys keturiose“, dažnas sutartinėse apie linų darbus. Šis pavadinimas nusako ir giedojimo būdų įvairovę (trejinės, keturinės, trejinės keturiose), ir galimą giedotojų sudėties kaitą. Be to, trys keturi sakoma tuomet, kai imamasi bendro, sutartinai atliekamo darbo.
Programa: Įvairių žanrų giedamos, šokamos, skudučiuojamos, lumzdžiuojamos sutartinės ir joms artima polifoninė muzika.