Taip kalbėjo Zaratustra. LNSO, Robertas Šervenikas, Stathis Karapanos

Atlikėjai:

LIETUVOS NACIONALINIS SIMFONINIS ORKESTRAS

(meno vadovas ir vyr. dirigentas Modestas Pitrėnas)

Solistas STATHIS KARAPANOS (fleita Graikija)

Dirigentas ROBERTAS ŠERVENIKAS

Programa:

ALGIRDAS MARTINAITIS – „Nebaigtoji simfonija“; „Gija“ simfoniniam orkestrui (premjera)

EINOJUHANI RAUTAVAARA – Koncertas fleitai ir orkestrui „Dances with the winds“ („Šokiai su vėjais“) op. 69

RICHARD STRAUSS – Simfoninė poema „Štai taip Zaratustra kalbėjo“ op. 30

Šį vakarą Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras ir dirigentas Robertas Šervenikas kviečia klausytis įspūdingos lietuvių suomių ir vokiečių kūrėjų muzikos. Koncerto solistas – Graikijos jaunosios kartos atlikėjas Stathis Karapanos. Į fleitos pasaulį atėjęs būdamas vos penkerių grodavo šiuo instrumentu visur ir visada. Tarp asmenybių su kuriomis fleitininkui teko muzikuoti ir kurios padarė įtaką minimi Zubinas Mehta ir Yutaka Sado; su Christophu Eschenbachu jis yra surengęs įsimintinų pasirodymų įvairiose pasaulio scenose. Greta grojimo klasikine fleita S. Karapanos domisi japonų šakuhači fleitos subtilybėmis noriai įsitraukia į įvairių grupių muzikinę veiklą nuo laisvojo džiazo iki sunkiojo roko o šį vakarą mūsų scenoje gros keturiomis skirtingomis fleitomis.

Koncerte skambės du Algirdo Martinaičio opusai. „Nebaigtąją simfoniją“ jis sukūrė 1995-aisiais ir dedikavo maestro Juozui Domarkui. Šiandien A. Martinaitis sako: „Džiaugiuosi kad mano „Nebaigtoji“ ir po 30 metų išliko tokia pati nepasikeitusi ir toliau panaši į mane. Taip pat „neišmani“ nepretenzinga kartkartėmis išdrįstanti pasirodyti (...). Simfonijos pavadinimą ir formą „skolinausi“ iš F. Schuberto kūrinyje yra užuominų į R. Wagnerio W. A. Mozarto J. Sibelijaus muziką: šie vardai buvo tarsi kelio ženklai pristabdantys greitį kad nenukrypčiau į savo kūrybinį egoizmą: „Taip kalbėjo Martinaitis...“ Per koncertą įvyks ir premjera – šio autoriaus „Gija“ simfoniniam orkestrui. Kompozitorius paaiškina kad „ši dešimties minučių muzika – tai lyg ekslibris telpantis į voką ir Gijos Kančeli (Giya Kancheli) vardu siunčiamas į dabar nerimastingą Sakartvelą. Tą laiškelį neša Liūdesio Angelas (tai vieno G. Kancheli kūrinio pavadinimas) nes pašto karvelis jau pašautas kažkur Ukrainoje.“

Programoje skamba ir vienas savičiausių suomio Einojuhani Rautavaaros kūrinių – Koncertas fleitai ir orkestrui „Dances with the winds“ („Šokiai su vėjais“) sukurtas 1974 m. ir atliekamas net keturiomis fleitomis! E. Rautavaara rašė nepaprastai gražią muziką – joje nėra nė ženklo banalybės ar paviršutiniškumo. Jis buvo mistikas manąs kad jo opusai jau egzistuoja „kitoje realybėje“ o jo darbas – saugiai perkelti kūrinį į šį pasaulį. „Tvirtai tikiu kad kūriniai turi savo valią nors kai kam ši mintis juokinga“ – sakė kompozitorius.

Richardo Strausso simfoninė poema „Štai taip Zaratustra kalbėjo“ (1896) – vienas retų atvejų muzikos istorijoje kai filosofinis Friedricho Nietzsche’s veikalas tapo muzikinės interpretacijos objektu. R. Straussą patraukė idėjos originalumas naujumas ir tuometinės vokiečių inteligentijos nuotaikos. Kūrybinę brandą pasiekęs kompozitorius į šį veikalą sudėjo nemažai puikių atradimų pademonstravo įspūdingas orkestruotės naujoves.

Host or Publisher Lietuvos nacionalinė filharmonija