Garso patirtis Vilniaus gete „Glaistas“

Name: Garso patirtis Vilniaus gete „Glaistas“
Start: 2024-09-25T18:00:00+03:00
End: 2024-09-25T19:20:00+03:00
Location: Žydų kultūros ir informacijos centras

Schedule

Wed Sep 25 2024 at 06:00 pm to 07:20 pm

UTC+03:00

Location

Žydų kultūros ir informacijos centras | Vilnius, VL

2024 m. rugsėjo 25–28 d.
2024 m. spalio 15–20 d.
18, 18:30, 19:30, 20 val.
Nuo Žydų kultūros ir informacijos centro
(Mėsinių g. 3, Vilnius)

GLAISTAS
Garso patirtis Vilniaus gete
Kūrinys lietuvių, anglų, rusų, hebrajų ir jidiš kalbomis su lietuvių / anglų / rusų / hebrajų titrais
[Please scroll down for the English version]

Autoriai: dramaturgas Rimantas Ribačiauskas, režisierius Mantas Jančiauskas, kompozitoriai Jūra Elena Šedytė ir Andrius Šiurys
Kūrinyje panaudoti garso įrašai iš interviu su Frida Sohat, Joshua Zaku, Sore Voloshin, Baruchu Shubu

„Glaistas“ – tai garso kelionė po buvusio Vilniaus geto teritoriją ir trūkinėjančius prisiminimų apie Holokaustą vingius. Kelionės garsinis žemėlapis sudarytas iš specialiai kiekvienai erdvei sukurtų muzikinių fragmentų, o judėjimo kryptį brėžia keturi Holokaustą išgyvenusių, po karo iš gimtosios Vilnos į Izraelį persikėlusių žmonių balsai, „Glaisto“ kūrėjų įrašyti pokalbiuose Tel Avive, Jeruzalėje ir Haifoje, 2019 metų gegužę.
Frida Sohat (g. 1929) kalėjo Vilniaus gete, Kloogos (Estija) ir Štuthofo (Lenkija) koncentracijos stovyklose. Į Izraelį persikėlė 1957-aisiais, nes norėjo susitikti su karą išgyvenusiu tėvu.
Joshua Zak (1929–2024) palikęs Vilnių apsigyveno Haifoje, tapo Izraelio technologijos instituto (Technion) fizikos profesoriumi. 1989 m. atrado Z(k) – Zako fazę, už tai 2014 m. apdovanotas prestižiniu Wignerio medaliu.
Sore Voloshin (1928–2020) vienintelė išgyveno iš daugiau kaip 50 asmenų giminės Vilniuje. Ji buvo Icchoko Rudaševskio, jaunojo Vilniaus geto dienoraščio autoriaus, nužudyto Paneriuose, pusseserė.
Baruch Shub (1924–2020) per karą buvo žydų pogrindinio judėjimo dalyvis. Persikėlęs į Izraelį, tapo skrydžių inžinieriumi. Iki pat gyvenimo pabaigos skaitė paskaitas apie antisemitizmą, buvo įvairių visuomeninių organizacijų narys.

Garso dokumentas, kaip atminties artefaktas, yra pagrindinė kūrinio ašis, aplink kurią driekiasi muzikinės buvusio Vilniaus geto gatvių, kiemų, koridorių, butų, salių, kitų erdvių interpretacijos. Jose girdimi interviu fragmentai praranda grynai žodinio pasakojimo funkciją – įrašuose užfiksuoti garsiniai įvykiai siūlo temas chorams ar elektroninėms kompozicijoms, individualūs pasakojimai įgauna arijų bruožų, balsai įsipina į garsovaizdžius ir tampa visavertėmis muzikinės išraiškos priemonėmis. Viską papildo gausiai naudojami binauraliniai įrašai, suteikiantys ausinėse skambantiems garsams realumo įspūdį.
Taip gimsta savita „Glaisto“ muzikinio pasakojimo estetika, dinamiškas šiandienos Gesamtkunstwerk, kuriame svarbus tampa ir žiūrovo kūnas, jo judėjimas erdvėje.
Kūrinyje balansuojama tarp persikėlimo „į tuos laikus“ ir grįžimo „į šiandieną“. Tyrinėdama tokio persikėlimo galimybių ribas, visų pirma – savo pačių galvose, kūrybinė grupė nesislepia nuo fakto, kad judama šiandienos Vilniumi – sparčiai besikeičiančiu, dažomu ir gražinamu, apsiklojusiu statybiniais tinkleliais, o kai kur dar laukiančiu šviežio glaisto sluoksnio.
Kūrėjai, lydintys žiūrovus kamerinėse grupėse, kviečia drauge pažvelgti į tai, kas slepiasi po glaistu ir apmąstyti svarbius klausimus: ar egzistuoja Holokausto suvokimo ribos? Kur baigiasi atmintis ir prasideda vaizduotė (jei ši takoskyra apskritai įmanoma)? Kokiomis formomis grįžta (ar galėtų grįžti) tai, kas karo metu buvo beveik visiškai sunaikinta?
2020 m. garsinio pasivaikščiojimo Vilniaus gete „Glaistas“ kūrybinė komanda apdovanota „Auksiniu scenos kryžiumi“ už geriausią dramaturgiją.

Kritiniai atsiliepimai:
Rima Jūraitė, menufaktura.lt: „Nors „Glaistas“ jungia prarastą žydiškąjį Vilnių (per jo žmonių, architektūros ir kt. reminiscencijas) su šiandienine, kultūriniais ir barbariškais sluoksniais užglaistyta miesto versija, tačiau labai tikrai ir aiškiai byloja ne būtuoju laiku, bet apie dabartį – koks Vilnius yra šiandien, be tų balsų, kuriuos pasiglemžė Holokaustas.“
Lara Lampert, Lietuvos nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos Judaikos tyrimų centro vadovė: „Geresnės dabartinės geto temos interpretacijos nesu patyrusi – nes tai, žinoma, totalus patyrimas. <…> Labai sudėtinga apeliuoti į jausmus, jais nemanipuliuojant – būtent tai ir pavyko šio kūrinio autoriams. <…> Nepraleiskite progos. Dėl „Glaisto“ verta specialiai atvažiuoti į Vilnių.“
Dovilė Zavedskaitė, 7 meno dienos: „Didžioji „Glaisto“ vertybė – tai, kad kūrėjai atsisako kurti skulptūrą. Jie veikiau duoda akmenį. <…> Sukurtas audiopeizažas – nors tankus ir daugiabriaunis, tačiau atsargus tarytum kvėpavimas; vedantis į jutimiškumą, atitraukiantis nuo prasmės lauko, duodantis irgi paprasčiausiai kvėpuoti.“
Rimgailė Renevytė, 7 meno dienos: „Spektaklio siužetas lyg trūkinėjantis ryšys tarp pašnekovų prisiminimų ir istorijos, tarp kalbų ir besikeičiančių erdvių leidžia ne išgirsti ar sužinoti, o veikiau pajusti ar prisiminti kažkieno jau sapnuotą ir todėl išgyventą sapną.“
Daiva Šabasevičienė, Vilniaus galerija: „Glaisto“ kūrėjai tiesiog aukoja save, kad nužudyti žmonės bent jau šiandien atrastų savo angelus globėjus. Tai yra gražiausia ir brangiausia „Glaisto“ patirtis. Kūrėjai, nemosikuodami faktais, nepriekaištaudami dėl praeities, lyg ant pirštų galų mus įveda ir panardina į pasaulį aplink ir viduje.“
Ugnius Babinskas, mic.lt: „Istorinė atmintis šioje kelionėje pasirodo ne kaip faktografijos refleksija, bet kaip aktualioje dabartyje tarpstanti, nenuspėjamos vaizduotės konstruojama, individualiai ir subjektyviai išgyvenama drama.“

Garso įrašuose dalyvavę atlikėjai:
Vokalinis ansamblis „Melos“: Justina Leinartaitė (sopranas), Gabrielė Bilevičiūtė (sopranas, ansamblio vadovė), Karolina Macytė (sopranas), Ieva Parnarauskaitė (sopranas), Jūra Elena Šedytė (altas), Dainora Aleksaitė (altas), Gabija Adamonytė (altas), Milda Adamonytė (altas)
Garso režisierius Vytautas Bedalis
Vaikų vokalinis ansamblis: Patricia Dahl, Urtė Kretkovskytė, Ignas Masevičius, Kasparas Skuja
Chormeisterė Skaistė Garbašauskienė
Lora Kmieliauskaitė (smuikas)
Kazimieras Jušinskas (saksofonas)
Programuotojas Robertas Dumpis
Garso masteringas Arūno Zujaus
Vertėjai: Rimantas Ribačiauskas, Ana Ablamonova, Olga Lempert, Darius Ross, Vsevolod Chernozub
Vedliai: Rimantas Ribačiauskas, Mantas Jančiauskas, Jūra Elena Šedytė, Andrius Šiurys, Ana Ablamonova, Paulina Simutytė, Ieva Parnarauskaitė, Medeinė Mickevičiūtė, Kristupas Gikas, Lyja Maknavičiūtė, Greta Štiormer, Marija Laenko, Justina Buslavičiūtė, Miglė Remeikaitė, Eglė Radavičiūtė, Jevgenijus Kovalčukas, Vaidas Bartušas
Prodiuseris Operomanija
Pagrindinis partneris Žydų kultūros ir informacijos centras
Partneriai: LMTA Muzikos inovacijų studijų centras, Vilniaus teatras „Lėlė“, Audiovizualinių menų industrijos inkubatorius, Mama Studios, Lietuvos nacionalinis dailės muziejus
Trukmė: 80 minučių
Premjera: 2019 m. spalio 27 – lapkričio 3 d.
Bilietus platina Bilietai.lt
Rėmėjai: Lietuvos kultūros taryba, Vilniaus miesto savivaldybė

* * *
September 25–28, 2024
October 15–20, 2024
6:00, 6:30, 7:30, 8:00 pm
Start at the Jewish Culture and Information Centre
(Mėsinių St. 3, Vilnius)

THE FILLER
Sonic experience at the Vilna ghetto
In Lithuanian, English, Russian, Hebrew and Yiddish languages with the Lithuanian / English / Russian / Hebrew surtitles

Authors: playwright Rimantas Ribačiauskas, director Mantas Jančiauskas, composers Jūra Elena Šedytė and Andrius Šiurys
Sound recordings from the interviews with Frida Sohat, Joshua Zak, Sore Voloshin and Baruch Shub were used in The Filler.

The Filler is an audio walk around the territory of the former Vilna ghetto and the intermittent turns of memories of the Holocaust. Sonic map of the journey consists of musical fragments specially composed for every space, while the direction of movement is defined by voices of four Holocaust survivors, who have moved from their hometown Vilna to Israel after WWII. Creators of The Filler have recorded their voices during conversations that took place in Tel Aviv, Jerusalem and Haifa in May 2019.
Frida Sohat (b. 1929) was a prisoner at the Vilna Ghetto, Klooga (Estonia) and Stutthof (Poland) concentration camps. She moved to Israel in 1957, wishing to meet her father who had survived World War II as well.
Joshua Zak (1929–2024) has settled in Haifa after leaving Vilnius, becoming a Professor of physics at Technion – the Israel Institute of Technology. In 1989 he discovered the Zak Phase Z(k), for which he was awarded a prestigious Wigner Medal in 2014.
Sore Voloshin (1928–2020) is the sole survivor from the family of over 50 relatives who lived in Vilnius. She was a cousin to Yitskhok Rudashevski, young author of the Vilna Ghetto Diary, who was killed in Paneriai.
Baruch Shub (1924–2020) was a member of an underground Jewish movement during the war. After moving to Israel, he became a flight engineer. To this very day he is giving lectures on Antisemitism and is a member of diverse public organisations.

The sonic document, as a kind of memory artefact, is the pivot of the piece surrounded by musical interpretations of the streets, yards, corridors, apartments, halls and other spaces of the Vilna ghetto. Fragments of interviews heard therein extend beyond the function of a mere verbal narrative – sonic events contained in the recordings suggest themes for choirs or electronic compositions, individual narratives acquire characteristics of arias, the voices are incorporated into soundscapes, becoming full-fledged means of musical expression. Everything is further supplemented by abundant binaural recordings, bringing a sense of reality to sounds heard in the headphones.
This way unique aesthetics of the musical narrative of The Filler is born, turning it into dynamic Gesamtkunstwerk of the present day, where the body of the viewer and its spatial movement also play an important part.
The piece balances between the relocation “back to those times” and the return “to the present”. While investigating the limits of such transfer possibilities (in their own minds first) the creative team does not hide from the fact that the movement takes place in the present day Vilnius – a city that is rapidly changing, is painted and decorated, hidden beneath the construction mesh and, at times, still awaiting the coating of a fresh filler.
Members of the creative team will follow the viewers split into small groups, inviting to take a collective look at what is hidden beneath the filler coating and to contemplate on some major questions: are there limits to the understanding of Holocaust? Where does memory end and imagination begin (if such divide is altogether possible)? How do we recover things that were mostly destroyed during the war, what forms could they take?
In 2020, the creative team behind The Filler have received the Golden Stage Cross award for the best dramaturgy.

Critical response:
Rima Jūraitė, menufaktura.lt: “Although The Filler connects the lost Jewish Vilnius (via reminiscences of its people, architecture, etc) with a modern day version of a city, filled with cultural and barbaric layers, the piece definitely and clearly testifies in the present, not the past tense, telling about Vilnius of today, a city without the voices silenced by the Holocaust.”
Lara Lampert, Head of the Judaica Research Center at the Martynas Mažvydas National Library of Lithuania: “I have not experienced a better modern interpretation of the ghetto – it was an ultimate experience after all.<…> It is very difficult to appeal to the senses without manipulating them and that is something that the authors of the piece managed to achieve. <…> Do not miss the opportunity. It is worthwhile to travel to Vilnius just to see The Filler.”
Dovilė Zavedskaitė, 7 meno dienos: “The great merit of The Filler lies in the fact that the creators refuse to create a sculpture. They prefer to hand a stone instead. <…> Although the created soundscape is dense and multilayered, it is also careful as human breathing; leading to sensuality, distracting from the field of meaning, also allowing the person to simply breathe.”
Rimgailė Renevytė, 7 meno dienos: “Resembling an intermittent connection between the memories of the collocutors and history, between their words and ever-changing spaces, the storyline of the performance does not let us hear or learn something, rather allowing to sense or remember a dream, which someone has already dreamt and, therefore – experienced.”
Daiva Šabasevičienė, Vilniaus galerija: “Creators of The Filler simply sacrifice themselves, so that the murdered ones could find their guardian angels at least today. It is the most beautiful and dearest experience of The Filler. Without waving the facts at us, without accusations regarding the past, the creators of the work seem to carefully, on tiptoe, bring and immerse us into the world around and within.”
Ugnius Babinskas, mic.lt: “Historical memory in this journey emerges not as reflection of factography, but rather as a drama that exists in the actual present, is construed by unpredictable imagination and is subjectively experienced.”

Participants of the sound recordings:
Voice ensemble Melos: Justina Leinartaitė (soprano), Gabrielė Bilevičiūtė (soprano, leader of the ensemble), Karolina Macytė (soprano), Ieva Parnarauskaitė (soprano), Jūra Elena Šedytė (alto), Dainora Aleksaitė (alto), Gabija Adamonytė (alto), Milda Adamonytė (alto)
Sound director: Vytautas Bedalis
Children’s voice ensemble: Patricia Dahl, Urtė Kretkovskytė, Ignas Masevičius, Kasparas Skuja
Choirmaster: Skaistė Garbašauskienė
Lora Kmieliauskaitė (violin)
Kazimieras Jušinskas (saxophone)
IT programmer: Robertas Dumpis
Sound mastering by Arūnas Zujus
Interpreters: Rimantas Ribačiauskas, Ana Ablamonova, Olga Lempert, Darius Ross, Vsevolod Chernozub
Guides: Rimantas Ribačiauskas, Mantas Jančiauskas, Jūra Elena Šedytė, Andrius Šiurys, Ana Ablamonova, Paulina Simutytė, Ieva Parnarauskaitė, Medeinė Mickevičiūtė, Kristupas Gikas, Lyja Maknavičiūtė, Greta Šiormer, Marija Laenko, Justina Buslavičiūtė, Migle Remeikaitė, Eglė Radavičiūtė, Jevgenijus Kovalčukas, Vaidas Bartušas
Producer: Operomanija
General partner: Jewish Culture and Information Centre
Partners: Music Innovation Studies Centre of the Lithuanian Academy of Music and Theatre, Vilnius Theatre “Lėlė”, Audiovisual Arts Industry Incubator, Mama Studios, Lithuanian National Museum of Art
Duration: 80 minutes
Premiere: October 27 – November 3, 2019
Tickets distributed by Bilietai.lt
Supporters: Lithuanian Council for Culture, Vilnius City Municipality