Conference “Human Condition in The Anthropocene”

Name: Conference “Human Condition in The Anthropocene”
Start: 2024-11-07T09:00:00+02:00
End: 2024-11-08T17:00:00+02:00
Location: Universiteto g. 9, 01513 Vilnius, Lithuania

Schedule

Thu Nov 07 2024 at 09:00 am to Fri Nov 08 2024 at 05:00 pm

UTC+02:00

Location

Universiteto g. 9, 01513 Vilnius, Lithuania | Vilnius, VL

Conference “Human Condition in The Anthropocene” / Tarptautinė konferencija „Žmogaus būklė antropocene“
2024 11 07–08
Vilnius University, Aula Parva
(Universiteto 9, Vilnius)
ENG: The Institute of Philosophy of the Vilnius University Faculty of Philosophy and the Department of Contemporary Philosophy of the Lithuanian Culture Research Institute invite to a joint conference “Human Condition in the Anthropocene”, taking place at the Vilnius University, Aula Parva, on the 7-8 November 2024.
The term “the Anthropocene” was popularised by E. Stoermer and P. Crutzen in 2000, who argued that humanity’s impact on Earth’s geology and ecology has exceeded the impact of natural processes and constitutes a new geological epoch. The Anthropocene Working Group was established in 2009, seeking official recognition of the Anthropocene within the Geological Time Scale. The idea of the Anthropocene soon got a second life within the humanities and social sciences, where it has become an object of lively and contentious discussion. In philosophy, the Anthropocene has been approached from different philosophical disciplines (ontology, ethics, social and political philosophy, aesthetics) and a variety of methodological perspectives: feminism, post-colonialism, posthumanism, indigenous cosmologies, phenomenology, object-oriented ontology, new materialisms, Marxism, and various others. These philosophical engagements with the Anthropocene thesis encouraged rethinking the “human condition” (to use Hannah Arendt’s expression, also invoked by Chakrabarty 2015). The notions of agency and the subject have been transformed, encouraging us to expand our reflections from the human towards post-human, or more-than-human concerns. On the other hand, philosophy has interrogated the idea of the Anthropocene, criticising its emphasis on humanity as such (Anthropos) and bringing to light power relations, oppressions and exclusions that structure socially unequal ecological impacts. Over the years, these debates have caused an explosion of alternative terms to conceptualise humanity’s geological and ecological condition: Capitalocene (Moore 2016), Plantationocene (Haraway et al. 2015), Wasteocene (Armiero 2021), Chthulucene (Haraway 2016), Necrocene (McBrien 2016), Growthocene (Chertkovskaya and Paulsson 2016), Neganthropocene (Stiegler 2018), Novacene (Lovelock 2019) and many others.
In the beginning of 2024, however, the Subcommission on Quaternary Stratigraphy voted against officially recognising the Anthropocene as the geological epoch, prompting discussions on the future of this idea in the Earth sciences. The conference “Human Condition in the Anthropocene” seeks to encourage a similar reflection on the idea of the Anthropocene in philosophy from a dual perspective: on the one hand, appreciating how the idea of the Anthropocene has influenced the debates on “the human condition”; on the other, reflecting on how these philosophical engagements have in turn questioned the idea of the Anthropocene itself.
Conference organizing committee: Mintautas Gutauskas (Vilnius University), Audronė Žukauskaitė (Lithuanian Culture Research Institute), Danutė Bacevičiūtė (Lithuanian Culture Research Institute), Egidijus Mardosas (Vilnius University), Vaiva Daraškevičiūtė (Vilnius University).
The conference is part of the postdoctoral research project “The Anthropocene and the emergence of eco-marxism” funded by the Research Council of Lithuania (project no. S-PD-22-82).
-----------------------------
LT: Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Filosofijos institutas ir Lietuvos kultūros tyrimų instituto Šiuolaikinės filosofijos skyrius kviečia į jungtinę konferenciją „Žmogaus būklė antropocene“, kuri vyks Vilniaus universiteto Mažojoje auloje (Aula Parva) lapkričio 7–8 d.
Antropoceno terminą išpopuliarino E. Stoermeris ir P. Crutzenas teigdami, kad žmonijos poveikis geologiniams ir ekologiniams Žemės procesams tampa vyraujantis, dėl to prasidėjo nauja geologinė epocha. 2009 m. įsteigta Antropoceno darbo grupė, siekianti oficialiai pripažinti antropoceną geologinėje laiko skalėje. Antropoceno idėja greitai įgavo naują polėkį humanitariniuose ir socialiniuose moksluose, kur įžiebė gyvybingus debatus įvairiose filosofijos kryptyse (ontologijoje, etikoje, socialinėje ir politinėje filosofijoje, estetikoje). Šios diskusijos paskatino permąstyti „žmogaus būklę“ (pasinaudojant Hannah Arrendt terminu, kurį taip pat perėmė antropoceno tyrinėtojas Dipesh Chakrabarty), bei atkreipti dėmesį į ne tik žmogaus, bet ir labiau-nei-žmogaus ar posthumanistines būkles. Kita vertus, filosofija antropoceno idėją vertina gana įtariai: termino nuoroda į žmoniją kaip tokią sulaukė daug kritikos, akcentuojančios, kaip šiuolaikinės ekonominės, politinės struktūros ir galios santykiai formuoja socialiai nelygų gamtinį poveikį. Per pastarąjį dešimtmetį buvo pasiūlyta daugybė alternatyvių terminų konceptualizuoti žmonijos geologinei ir ekologinei būklei: kapitalocenas (Moore 2016), plantacionocenas (Haraway et al. 2015), kthulucenas (Haraway 2016), nekrocenas (McBrien 2016), augimocenas (Chartkovskaya ir Paulsson 2016), negantropocenas (Stiegler 2018), novacenas (Lovelock 2019) ir daug kitų.
2024 m. Tarptautinė stratigrafijos komisija visgi nubalsavo prieš antropoceno kaip naujos geologinės epochos pripažinimą, kas paskatino diskusijas apie antropoceno idėjos ateitį gamtos moksluose. Konferencija „Žmogaus būklė antropocene“ kviečia aptarti antropoceno reikšmę filosofijoje ir įvertinti kaip, viena vertus, žmonijos kaip geologinio veiksnio idėja paskatino naujus debatus apie „žmogaus būklę“, kita vertus, kaip filosofija transformavo pačią antropoceno idėją.
Konferencijos organizacinis komitetas: Mintautas Gutauskas (Vilniaus universitetas), Audronė Žukauskaitė (Lietuvos kultūros tyrimų institutas), Danutė Bacevičiūtė (Lietuvos kultūros tyrimų institutas), Egidijus Mardosas (Vilniaus universitetas), Vaiva Daraškevičiūtė (Vilniaus universitetas).
Ši konferencija yra Lietuvos mokslo tarybos finansuojamos podoktorantūros stažuotės (sut. nr. S-PD-22-82) dalis.