Vieša paskaita „Moterys Lietuvos diplomatijoje: nuo kanceliaristės iki ambasadorės, 1918–1994 m.“

Name: Vieša paskaita „Moterys Lietuvos diplomatijoje: nuo kanceliaristės iki ambasadorės, 1918–1994 m.“
Start: 2025-11-11T17:30:00+02:00
End: 2025-11-11T19:00:00+02:00
Location: Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka

Schedule

Tue Nov 11 2025 at 05:30 pm to 07:00 pm

UTC+02:00

Location

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka | Vilnius, VL

Lapkričio 11 d. 17.30 val. kviečiame į istorikės dr. Vilmos Bukaitės paskaitą „Moterys Lietuvos diplomatijoje: nuo kanceliaristės iki ambasadorės, 1918–1994 m.“, skirtą Lietuvos diplomato dienai. Renginys vyks Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Valstybingumo erdvėje (II a., 237 kab.).
Prieš daugybę metų, 1918 m. lapkričio 7 d., Pirmajam pasauliniam karui baigiantis, nuspręsta kurti Užsienio reikalų ministeriją, kuriai pasiryžo vadovauti būsimasis pirmosios Vyriausybės vadovas Augustinas Voldemaras. Lietuvos užsienio reikalų ministerija tądien kasmet švenčia Lietuvos diplomato dieną. Kartu su iškiliais valstybės kūrėjais, Nepriklausomybės Akto signatarais Jurgiu Šauliu, Petru Klimu ministerijoje jau po savaitės pradėjo dirbti Spaudos biuro darbuotojos Valerija Čiurlionytė, Sofija Jakubauskaitė ir vertėja Jadvyga Zaleskienė. Skirtingai nei daugelyje Europos senųjų valstybių, ministerijoje ir diplomatinėse atstovybėse durys moterims nebuvo užvertos. Vis dėlto apie žymiųjų diplomatų koleges žinome nedovanotinai mažai.
Diplomato dienos proga kviečiame į istorikės dr. Vilmos Bukaitės paskaitą „Moterys Lietuvos diplomatijoje: nuo kanceliaristės iki ambasadorės, 1918–1994 m.“. Sklaidydami istorines nuotraukas sužinosime, kokiose pareigose dirbo daugiausia moterų, kodėl turėjome tik vieną karjeros diplomatę ir kada žymioji Magdalena Avietėnaitė pagaliau ja tapo. Sužinosime, kodėl prireikė dar kelių dešimtmečių, kol Juzė Daudžvardienė buvo paskirta pirmąja Lietuvos garbės konsule, o Halina Kobeckaitė – pirmąja moterimi, gavusia aukščiausią, ambasadorės, diplomatinį rangą. Pamatysime, kaip Lietuvos okupacija ir laisvės atgavimas veikė moterų vaidmens raidą vienintelėje nenutrūkstamai dirbusioje valstybės institucijoje – Lietuvos diplomatinėje tarnyboje.
Kokio išsilavinimo ir kokių įgūdžių reikėjo, norint įsidarbinti tarpukario Lietuvos užsienio reikalų ministerijoje? Kokios pareigos joms ten buvo patikėtos? Koks likimas ištiko ministerijos tarnautojas po tragiškojo 1940 m. vidurio? Kaip toliau veikusiose Lietuvos diplomatinėse atstovybėse dirbusios moterys prisidėjo prie laisvės atgavimo? Ar atkūrus Lietuvos nepriklausomybę ministerijoje buvo laukiamos ne tik tarnautojos, bet ir norinčiosios tapti diplomatėmis? Iš kokių sričių jos atėjo į iš naujo kuriamą Užsienio reikalų ministeriją? Kur kaupė profesijos žinias? Į šiuos klausimus dr. V. Bukaitė pasiūlys atsakymus paskaitoje „Moterys Lietuvos diplomatijoje: nuo kanceliaristės iki ambasadorės, 1918–1994 m.“. Už daugelio pavardžių – dar ir įsimintinos istorijos. Tikimės, kad jų štrichai padės geriau pažinti moterų vaidmenį nuolat besikeičiančioje Lietuvos užsienio reikalų ministerijoje.
Renginio partnerė – Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija