Justino Staliūno disertacijos gynimas (vadyba S 003)

Name: Justino Staliūno disertacijos gynimas (vadyba S 003)
Start: 2026-02-20T10:00:00+02:00
Location: Mykolo Romerio universitetas

Schedule

Fri, 20 Feb, 2026 at 10:00 am

UTC+02:00

Location

Mykolo Romerio universitetas | Vilnius, VL

2026 m. vasario 20 d. 10 val. Justinas Staliūnas (Viešojo administravimo institutas) gins vadybos mokslo krypties (S 003) daktaro disertaciją „Centrinės valdžios organizacijų atsparumo valdymo modelis neapibrėžtumo sąlygomis“. Gynimas vyks I-414 aud., Mykolo Romerio universitete, Ateities g. 20, Vilnius.
Mokslinis vadovas:
prof. dr. Andrius Stasiukynas (Mykolo Romerio universitetas, socialiniai mokslai, vadyba, S 003).
Gynimo taryba:
Pirmininkas – prof. dr. Tadas Limba (Mykolo Romerio universitetas, socialiniai mokslai, vadyba, S 003).
Nariai:
prof. habil. dr. Robert Gawlowski (WSB Merito universitetas Torūnėje, Lenkijos Respublika, socialiniai mokslai, vadyba, S 003);
prof. dr. Diana Šaparnienė (Vilniaus universitetas, socialiniai mokslai, vadyba, S 003);
prof. dr. Asta Valackienė (Mykolo Romerio universitetas, socialiniai mokslai, vadyba, S 003);
prof. dr. Jan Žukovskis (Vytauto Didžiojo universitetas, socialiniai mokslai, vadyba, S 003).
Šioje disertacijoje siekiama nustatyti organizacijų atsparumo valdymo ir neapibrėžtumo sąlygų sąveiką bei pateikti Lietuvos viešojo sektoriaus centrinės valdžios organizacijų atsparumo valdymo modelį neapibrėžtumo sąlygomis. Tyrime remiamasi „bounce back“ atsparumo sampratos požiūriu, kuris labiau atspindi Lietuvos viešojo sektoriaus centrinės valdžios organizacijų veiklos kontekstą, kuriame pagrindinis atsparumo valdymo tikslas yra sugrįžti į veiklos balanso sąlygas. Atsižvelgiant į moksliniuose tyrimuose stokojamą neapibrėžtumo sąlygų operacionalizavimą, disertacijoje neapibrėžtumo sąlygos apibrėžiamos pasitelkiant informacijos valdymo (angl. contingency) požiūrį, kuris remiasi aplinkos neapibrėžtumo matrica, atnaujinta apjungiant informacijos apdorojimo ir organizacijos informacijos teorinius aspektus. Empirinio tyrimo metu analizuojama aplinkos ir organizacijos valdymo procesų sąveika su organizacijų atsparumu. Empirinis tyrimas suformuotas taikant mišrią tyrimo metodologiją: remiantis kokybinio tyrimo rezultatais papildytas konceptualusis organizacijų atsparumo valdymo modelis, kuris empiriškai patikslintas ir patvirtintas kiekybine priežastinių ryšių analize. Pateiktas modelis pasižymi praktine verte ir gali būti taikomas viešojo sektoriaus centrinės valdžios organizacijų veikloje siekiant stiprinti jų gebėjimus valdyti atsparumą ir veikti neapibrėžtumo sąlygomis.
Susipažinti su disertacija:
https://rb.gy/1xrdgc