Aistės Augustauskaitės-Keršienės disertacijos gynimas (teisė S 001)

Name: Aistės Augustauskaitės-Keršienės disertacijos gynimas (teisė S 001)
Start: 2026-05-22T10:00:00+03:00
Location: Mykolo Romerio universitetas

Schedule

Fri, 22 May, 2026 at 10:00 am

UTC+03:00

Location

Mykolo Romerio universitetas | Vilnius, VL

2026 m. gegužės 22 d. 10 val. Aistė Augustauskaitė-Keršienė (Tarptautinės ir Europos Sąjungos teisės institutas) gins teisės mokslo krypties (S 001) daktaro disertaciją „Reservations to International Human Rights Treaties: Problematic Issues“. Gynimas vyks II-230 aud., Mykolo Romerio universitete, Ateities g. 20, Vilnius.
Mokslinė vadovė:
prof. dr. Lyra Jakulevičienė (Mykolo Romerio universitetas, socialiniai mokslai, teisė, S 001).
Gynimo taryba:
Pirmininkė –prof. dr. Danutė Jočienė (Mykolo Romerio universitetas, socialiniai mokslai, teisė, S 001).
Nariai:
doc. dr. Laurynas Biekša (Mykolo Romerio universitetas, socialiniai mokslai, teisė, S 001);
prof. dr. Janis Grasis (Riga Stradins universitetas, Latvijos Respublika, socialiniai mokslai, teisė, S 001);
doc. dr. Laima Vaigė (Uppsala Universitetas, Švedijos Karalystė, socialiniai mokslai, teisė, S 001);
prof. dr. Justinas Žilinskas (Mykolo Romerio universitetas, socialiniai mokslai, teisė, S 001).
Disertacijoje analizuojamos išlygos tarptautinėms žmogaus teisių apsaugos sutartims kaip vienas esminių probleminių tarptautinių sutarčių teisės institutų, atskleidžiantis įtampą tarp valstybės suvereniteto ir universalios žmogaus teisių apsaugos. Kritiškai vertinamas 1969 m. Vienos konvencijos dėl tarptautinių sutarčių teisės decentralizuotas išlygų vertinimo modelis, ypač valstybių prieštaravimų mechanizmas, kuris žmogaus teisių sutarčių kontekste veikia neveiksmingai, o „sutarties objekto ir tikslo” kriterijus išlieka pernelyg neapibrėžtas. Išanalizuotos išlygos pagrindinėms žmogaus teisių apsaugos sutartims atskleidžia sistemines spragas: plataus pobūdžio išlygos, dažnai grindžiamos religijos ar kultūrinėmis teisėmis, politiškai sąlygotą prieštaravimų praktiką ir sutarčių stebėjimo organų neprivalomojo pobūdžio išvadų ribotumą. Inovatyvioji tyrimo dalis skirta dirbtinio intelekto (DI) potencialui: siūloma DI taikyti automatizuotai išlygų stebėsenai, daugiakalbei analizei ir skaidrumo didinimui per viešas duomenų bazes, kartu pabrėžiant etines rizikas ir žmogaus eksperto kontrolės būtinybę. Disertacijos išvadose teigiama, kad 1969 m. Vienos konvencijos mechanizmas žmogaus teisių apsaugos sutartims yra nepakankamas, todėl būtinos institucinės reformos, didesnis skaidrumas ir atskaitingumas, kuriuos gali sustiprinti DI sprendimai ir pilietinės visuomenės spaudimas.